pavasario tylūs žiedlapiai

„Ką už viską gyvenime labiausiai mėgstu? Įsidėti į kuprinę fotoaparatą ir išeiti. O tada tyliai kurti visas istorijas.“
Pamenate, praeitame įraše sakiau, kad šis bus visiškai kitoks nei įprastai. Nes šiame - pasakosiu apie save, kaip sprogstančią asmenybę, kuri kasdien turi 1000 idėjų tik neranda, kur išsikrauti.

Aš niekuomet neradau sau tinkamos vietos, ko imdavausi, greitai visa tai mesdavau, nes nepridarysi stebuklų iš to, kas tavęs nežavi.

2012-ųjų gruodžio 30-oji - mano diena. Ir visai nesibaiminu to sakyti, nes su šia diena visi mano pumpurai išsiskleidė. Tą dieną į mano rankas atkeliavo fotoaparatas. Jeigu atvirai, jaučiau, kad tai geruoju nesibaigs. Diena iš dienos eiliniai žiemos pafotografavimai, ramybės neduodančios mintys, kiek daugiau kadrų padaryti. Visa tai mane įkvėpė. It įkyri musė fotografuodavau namiškius, ypač gyvūnus.

Šiandien, kalbėjomės su šeima prie stalo, apie mano pirmuosius darbus, apie tai, ko siekiu, noriu ir ką galiu. Keista net sakyti, bet būdama 15-os nepabijojau imtis fotografuoti pirmąsias vestuves, kas dabar, atrodo, skamba tikrai neįtikimai. Ir kiek buvo įtikinimų: „Aiste, kur tu lendi, tai geruoju nesibaigs.“ Aišku, tai geruoju nesibaigė. Tai tik užkūrė vidinį varikliuką eiti toliau, o užsakovai buvo patenkinti darbu.

Daug draugų, pažįstamų manęs klausia: kiek tavo mintyse užima fotografija? Atvirai - bent 23 iš 24 valandų paroje. Kiekvieną kartą kai dirbu mane užplūsta nuostabūs jausmai - juk mano darytos nuotraukos atsidurs žmonių albumuose, aš būsiu jų dalis šeimos istorijos! Tai mane įkvepia ir toliau liepia eiti toliau. Juk taip gera, kai išgirsti puikius atsiliepimus apie savo darbą, į jį įdedi kiek tik įmanoma daugiau savęs. Bet šiandien kalbu apie tai ne šiaip sau. Noriu Jums pristatyti, pasakyti, išrėkti ir paaiškinti, kodėl verta viso to imtis.


Pirmasis - greitai gims naujasis mano fotografinis vardas - kiek netradiciškas, bet savo asmeninių vardo ir pavardės nenoriu sieti su fotografija. Noriu turėti fotografinį vardą, nesieti asmeninės anketos su darbine. Tai ir patogiau ir efektyviau. Nelietuviškas, įdomus, išskirtinis - Aislinn Lou! Jeigu keičiasi vardas, keičiasi ir fotografinis stilius, kampas ir visi kiti svarbūs aspektai.

Antrasis - šis įrašas nebuvo pretekstas papasakoti savo sėkmės istoriją. Aš noriu įkvėpti kitus, jog jie turi atrasti savyje parako, drąsos ir galimybių išsiskirti iš minios, augti, tobulėti. Leiskite sau pažinti save kitokį, pražysti, atsiskleisti, arba kaip aš - tyliai su pavasariu išsprogti su žiedlapiais!

Būkite savo istorijos kalviai. Ar verta gyventi diena iš dienos nieko prasmingo nenuveikiant?                                                    

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Instagram