Viskas kitaip.

Šiandien čia nebus eilinių įvadų, banalių pasisveikinimų. Šiandien čia viskas kitaip. Kitoks ir šis įrašas.
Kalbėsiu apie nenugalimos tylos siekius. Kartais turi surasti savo bėgančiuose keliuose ir tylą. Bent dienai pabūti su savimi. Aš nekalbu apie konkrečią tylą.

Man tyla yra tai, ką aš darau nuoširdžiai. Galiu klausytis tos pačios dainos kad ir 24 valandas, man ji neatsibos. Mano muzika priklauso nuo nuotaikos.
Muzika - viena mano tylų. Aš visuose garsuose ten randu tylą.
Randu ir kūryboj. Kai išlieju viską, kas prisikaupia. Manieji horizontai nesusiduria su vertikalumu. Žodžiai traukia vienas kitą - netgi šią akimirką.
Mano tylą sudaro kuprinė, kurioj visada bus "fotikas", ausinukai ir užrašų knygutė. Tai neišskiriamas derinys.
Ir džiugesys sudaro tylumą. Sutikti širdelę paglostantys veidai, kurių nemačiusi per amžius, pamatyti vis kitoniškesni vaizdai - ir susuką galvelę. Ramuma tą akimirką sklinda iš visur.
Ir naktinis pasivaikščiojimas. Nežinau, jis turi kitokią galią. Tamsa užvaldo. Apkabina stipriai ir nepaleidžia. Kaip ir žvakės.


Nesistengiu ir nenoriu čia sukurti rišlaus teksto. Čia yra mano požiūris į viską kitaip. Su stiprios juodos arbatos rankoje puodeliu rašau rašliavas, kurios pilasi pačios. Šiandien, sausio antrąją, viskas yra kitaip nei vakar. Tiesiog šiandien man viskas kelia šypseną - nuo šuns nenustojamo lojimo iki visai rimtų pasikalbėjimų.

Patarimas - atraskit savo gyvenimo tylą. O jeigu ir turite - labai dėl Jūsų džiaugiuosi. Tik mokėkite ją vertinti.  Aistė



Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Instagram